Laisvė – prigimtinė žmogaus teisė

2017-05-17

VGTU SA Prezidentas Matas Povilauskas:

„Juokas pro ašaras – taip tiksliausiai apibūdinčiau dabartinę situaciją. Ne tik todėl, kad žengiame atgal, ne tik todėl, kad absurdiški sprendimai mūsų valstybės galvoms atrodo racionalūs. Liūdniausia visa to dalis – valdžios veiklos susitelkimas ties būtent šia sritimi. Ar laisvės apribojimai išspręs mūsų žlugusią vidurinio išsilavinimo sistemą? Ar tokie sprendimai padės susidoroti su socialine nelygybe? Galų gale, ar draudimų pagalba mes susitvarkysime griūnantį Gedimino pilies kalną? Tokių retorinių klausimų sąrašą galėtume tęsti ilgai ir nuobodžiai. Gaila, bet priešingai mano mūsų valdantieji. Šventai tikėdami savo tiesa ir visus prieštaraujančius paprasčiausiai išvadindami alkoholikais, gerbiamieji drąsiai žengia despotizmo link.

Pasvajokime apie sąmoningus žmones ir apie tai, kaip spręstume problemos šaltinį, o ne padarinį. Įsivedėme įstatymo pataisą, nuo šiol už vairavimą esant sunkaus girtumo būsenoje – baudžiamoji atsakomybė. Skamba teisingai. Kas atsitinka? Girti asmenys kaip vairavo taip vairuoja, Lietuva viso to pasekoje galės didžiuotis ir didėjančiu nusikaltėlių skaičiumi. Problemos neišsprendėme. Kitas pavyzdys, džiugu, kad dar neįvestas įstatymas. Uždrauskime vartoti alkoholį lauko kavinėse, renginiuose ir festivaliuose. Nuostabi idėja. Galime prognozuoti jog alkoholikas kaime kaip pirko taip pirks, tik gal turės kiek greičiau apsisukti nei prieš tai. Sąmoningas visuomenės narys, įsitraukiantis į kultūrinę veiklą, tikėtina pažeidinės įstatymus ir bus už tai baudžiamas. Nemanau, kad ir čia ką nors išsprendėme. O dabar pabandykime neiti greičiausiu ir lengviausiu keliu. Kaip turėtų būti sprendžiamos šios ar panašios problemos? Visų pirma mažų mažiausiai kiekvienas regionas savo strategijoje turėtų nusimatyti ką gi ruošiamasi daryti su švietimu kelis ateinančius metus. Antra, atsisėskime, peržvelkime savo švietimo sistemą ir sugebėkim pritaikyti ją šiai dienai.  Arba bent jau nevadinkime savęs progresyvia šalimi jei nesame pasiryžę tokiems pokyčiams. Kai apie problemas pradėsime drąsiai ir garsiai šnekėti jau mokyklose, tai nebereikės kas 4 metus kapstytis tose pačiose temose ir galėsime nuveikti kažką išties naujo.

Dvidešimt pirmojo amžiaus laisvas žmogus neturėtų sau kelti tokių klausimų kokius esame verčiami keltis šiuo metu. Dažnai kartojame, kad laisvė – prigimtinė žmogaus teisė. Laikas būtų pradėti tuo vadovautis. Gyventi šioje santvarkoje ir taisyti padarytas klaidas reikės mums – jaunajai kartai. Džiugu, kad mes tai suprantame ir aktyviai oponuojame tokiems sprendimams. Manau pritartumėte teiginiui, kad tikrai ne už tokią laisvės sampratą buvo kovota 1991 metais. Gerbkime tai ką turime, negyvenkime primestomis tiesomis, būkime     sąmoningi ir savarankiški. Už studentišką rytojų!“

IMG_4252

Rašyti komentarą