Rugpjūčio 1-ąją įsigaliojo birželio 22 d. Seimo priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas, kuriuo nustatomi savanoriškos veiklos ypatumai, principai ir organizavimo tvarka, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teisės ir pareigos, savanorių draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejai.

Naujajame įstatyme savanoriška veikla apibrėžiama kaip savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.

Pagal priimtą įstatymą savanoriais galės būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje teisėtai esantys užsieniečiai. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, galės dalyvauti savanoriškoje veikloje, jeigu tam neprieštaraus vaiko atstovas pagal įstatymą. Savanoriui kvalifikacija nebus būtina, išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalaus specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus. Jeigu bus kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos arba to pageidaus viena iš šalių, savanoriškos veiklos organizatorius su savanoriu turės sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos sutartį.

Kaip teigiama dokumento aiškinamajame rašte, įstatyme įtvirtinti savanoriškos veiklos principai padės savanoriams, savanoriškos veiklos organizatoriams, organizacijų veiklą prižiūrinčioms institucijoms ir plačiai visuomenei vienodai suprasti savanoriškos veiklos tikslus, jos vykdymo sričių, organizatorių ir organizavimo formų įvairovę.

Savanoriškos veiklos įstatymą rasite čia.

Viena iš didžiausių savanoriškų studentų organizacijų, VGTU Studentų atstovybė džiaugiasi, jog pagaliau buvo išleistas įstatymas, apibrėžiantis savanorystės idėją ir tikisi, kad šis dokumentas sudarys palankesnes sąlygas vykdyti savanorišką kaip socialiai naudingą veiklą ir iš tiesų bus lygiavertiškai pripažinta kaip viena iš galimų praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirčių.

VGTU SA informacija