Įpratome savo namus nuolat matyti tviskančius švara, o buitinės chemijos gaminiais valyti indus, rūbus, namų apyvokos reikmenis, batus, dviračius ir automobilius, kompiuterius… Taip tiesiog patogiau, veiksmingiau ir greičiau. Tačiau ar susimąstome, kaip buitinė chemija veikia mūsų sveikatą ir aplinką? Juk iki šios dienos iš 70 000 sintetinių cheminių medžiagų nuodugniai ištirta tik kiek daugiau nei 600. Todėl besaikis buitinės chemijos vartojimas dažnai atsisuka prieš mus pačius.

Buitinės chemijos gaminiuose esantys fluorinti cheminiai junginiai, fosfatai, natrio hipochloritas (chloras), amoniako junginiai ir kvapiosios medžiagos, per kanalizacijos tinklus patekusios į Lietuvos upes, ežerus ir Baltijos jūrą, sukelia neigiamus aplinkos pokyčius. Ten atsidūrusios, kai kurios toksinės medžiagos, nesuskilusios iki gamtai nepavojingų medžiagų, per mitybos grandinę gali patekti ir į žmogaus organizmą.

Parduotuvėje renkantis buitinės chemijos produktus, svarbu atkreipti dėmesį į gaminių etiketes. Reikėtų vengti tų gaminių, kurių sudėtyje yra chloro pagrindo balinimo priemonių, fenolių ir halogeninių fenolių, paradichlorbenzeno, fosfatų ir fosfonatų. Be to, didesnis sudedamųjų dalių skaičius reiškia, kad tokioje priemonėje greičiausiai yra medžiagų, kurios yra žalingos gamtai ir žmonėms.

Yra daugybė valymo priemonių bei būdų, kurie nekenkia gamtai ir kurių kiekvienas galime rasti savo namuose. Pavyzdžiui, prisvilusius puodus ar kepimo skardas galima išvalyti į juos gausiai pribėrus valgomosios sodos arba naudojant kalio muilą, drabužius balinti – citrinos sultimis, o paprastas ūkinis muilas puikiai nuvalo keraminį viryklių paviršių.

Daugiau informacijos ir patarimų, kaip galite rūpintis švara neskriausdami gamtos, galite rasti interneto svetainėje www.svariaplinka.lt.

Informacinė kampanija „Namų švara ≠ gamtos švara“ įgyvendinama projekto „Atsakingo vartojimo skatinimas renkantis buitinę chemiją“ rėmuose. Projektą įgyvendina VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir AB „Naujoji Ringuva“. Projekto įgyvendinimą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.